Eustachijus Daškevičius
| Eustachijus Daškevičius | |
|---|---|
| |
| Daškevičiai | |
| |
| Herbas Leliva | |
| Gimė | 1455 m. Ovručas |
| Mirė | 1535 m. (~80 metų) |
| Veikla | Ukrainos etmonas |
 Vikiteka |
Eustachijus Daškevičius |
Eustachijus Daškevičius (m. 1535 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karinis veikėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ukrainiečių bajoras. 1501 m. dalyvavo Mstislavlio (Mogiliavo seniūnija) mūšyje su Rusijos kariuomene. 1504 m. perėjo į Rusijos pusę. Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus III pasiųstas talkino 1508 m. maištą Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje sukėlusiam Mykolui Glinskiui. Maištą numalšinus 1508 m. grįžo į LDK. Didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio rūpesčiu Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis jį amnestavo. Nuo 1514 m. Čerkasų, vėliau Kanivo (Lietuvos Didžiosios Ukrainos žemė) seniūnas. Organizavo LDK sienų pietuose (Ukrainoje) gynimą nuo Krymo totorių, bet talkino jiems, kai šie puldavo Rusijos pietines valdas. Nuo 1514 m. pats puldinėjo Rusijos žemes, 1516 m. žygiavo į Maskvą, laimėjo mūšį prie Okos upės. 1516 m. puolė turkų valdomą Belgorodą, 1524 m. sugriovė jų Očakivo tvirtovę ir nusiaubė Krymo chanato valdas. Su Konstantinu Ostrogiškiu 1518 m., 1527 m. (Olšanicos mūšis) atrėmė totorių antpuolius. 1532 m. pats atrėmė Krymo chano Sadato Girėjaus surengtą žygį į Čerkasus. Per 1528 m. žygį į Krymą buvo patekęs į totorių nelaisvę, pabėgo.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Edvardas Gudavičius. Eustachijus Daškevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 511 psl.